close

  •  Būti ištikimam savo Tėvynei - Lenkijos Respublikai

     

  • ĮVYKIAI

  • 3 liepos 2019

    Sekmadienį, birželio 30 d., vyko iškilmės Liublino unijos sudarymo 450-osioms metinėms paminėti.

    Minėjime dalyvavo Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato maršalkos Marek Kuchciński ir Stanisław Karczewski, abiejų Rūmų prezidiumo nariai, Seimo nariai ir senatoriai. Iškilmėse Liubline dalyvavo ir regiono valstybių parlamentarai, vadovaujami Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio bei Latvijos Saeimos pirmininkės Ināros Mūrniece. Taip pat Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos vicepirmininkas János Latorcai bei deputatai iš Baltarusijos, Čekijos, Estijos, Moldovos. Minėjime dalyvavo taip pat Baltijos Asamblėjos – trišalio Baltijos valstybių parlamentinio bendradarbiavimo institucijos – pirmininkas Jānis Vucāns, Gruzijos ir Ukrainos ambasadoriai Lenkijoje, Lenkijos Respublikos Seimo kanceliarijos vadovė Agnieszka Kaczmarska ir Senato kanceliarijos vadovas Jakub Kowalski.

     

     

     

     

    Pagrindinis minėjimo momentas – tai diskusija, vykusi Liublino Kultūrų susitikimo centre. Dalyviai kalbėjo apie Liublino unijos tradicijas ir palikimą. Susitikime girdėjome įžangines kalbas bei šeimininkų ir svečių pasisakymus. Debatus stebėjo šalies ir užsienio svečiai, vaivadijų ir vietos valdžios, mokslo ir kultūros  atstovai, dvasininkai, tarp jų – daugybė hierarchų. Pirmasis kalbėjo Seimo maršalka Marek Kuchciński. „Džiaugiuosi, kad šiandien susitinkame mieste, kur prieš 450 metų buvo pasirašytas Liublino unijos aktas. Atvykome čia pagerbti šio didžiulio darbo bei jo kūrėjų“, – į susirinkusiuosius kreipėsi maršalka. Aptardamas XVI amžiaus istorinį foną ir realybę, maršalka pabrėžė, kad Liublino unija buvo epochinis įvykis, daugybei metų apibrėžęs viešąją ir socialinę tvarką Vidurio ir – didele dalimi – Rytų Europoje. Seimo maršalka pastebėjo, kad Abiejų Tautų Respublika buvo retas pavyzdys, kaip pasiekti kompromisą tarp įvairių tautų, žemių, religijų, kultūrų ir kalbų. „Šio didelio projekto esmė išreikšta šūkyje: laisvi su laisvais, lygūs su lygiais, – priminė maršalka Kuchciński. – Atsirado nauja viešoji erdvė, kurios ramsčiai buvo: parlamentarizmas, savivalda, tolerancija, teisėtvarkos nepriklausomybė, respublikinis monarcho rinkimas, laisvė ir lygybė, plati privati sfera. Visa tai yra ir Liublino unijos kūrinys,  ir jos palikimas“, – pridūrė Seimo maršalka. Pereidamas prie šiuolaikinių realijų, maršalka  Kuchciński konstatavo, kad 1569-ųjų Lenkijos ir Lietuvos sutartis lieka pavyzdžiu ir dabartinei tarptautinei politikai. „Tarptautinio bendradarbiavimo plėtra turi remtis pagarba atskirų valstybių skirtumams ir tradicijoms. Ypač svarbu yra laivė ir suverenumas – iš jų gimsta saugumo, gyvenimo lygio plėtros bei kultūros paveldo klausimai. Tai tikslai, kurių verta siekti, nes jie sudaro bendradarbiavimo pagrindą“, – reziumavo Seimo maršalka. Baigdamas savo kalbą Seimo maršalka paragino susitikimo dalyvius pabandyti atsakyti į keletą svarbių klausimų: už ką Liublino unijai turi būti dėkingos Vidurio Europos valstybės, tautos ir piliečiai. Amžius trukusius Lenkijos ir Lietuvos santykius plačiai ir įžvalgiai analizavo Senato maršalka Stanisław Karczewski, kreipdamasis į dalyvius žodžiais: „Liublino unija buvo įvykis, turėjęs įtakos Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos likimams visus 226 bendros, anuomet sukurtos valstybės, pavadintos Abiejų Tautų Respublika, gyvavimo metus.“ „Liublino Unijos palikimas yra vienas puikiausių žmonijos istorijoje ir turėtų būti bendro baltarusių, lietuvių, latvių, lenkų ir ukrainiečių – tautų, buvusių jos paveldėtojais –  pasididžiavimo objektas“, – pridūrė maršalka Karczewski. Senato atstovas išreiškė požiūrį, kad Liublino unijos palikimo esmė yra laisvė. „Abiejų Tautų Respublika buvo didžiausia anuometiniame pasaulyje laisvų žmonių politinė bendrija. Ją sudarė politinė bajorų tauta, vienijanti visas etnines grupes bei visas konfesijas“, – sakė maršalka Karczewski. Aukštutinių Rūmų maršalka pastebėjo, kad Lenkijos kariai, stiprindami NATO rytų flangą, šiuo metu yra dislokuoti Latvijoje ir dalyvauja Baltijos šalių oro erdvės gynybos misijoje. Lenkija ir Lietuva taip pat remia Ukrainą. „Tautų, Liublino unijos paveldėtojų, solidarumas tęsiasi“, – reziumavo Stanisław Karczewski.

     

    Laiškus minėjimų  Liubline dalyviams nusiuntė prezidentas Andrzej Duda bei premjeras Mateusz Morawiecki. Valstybės vadovo vardu kalbėjo jo Biuro vadovas Krzysztof Szczerski. „Prieš 450 metų sudaryta Liublino unija – tai puikus istorinis paminklas. Didžiuodamiesi prisimename didžiulį mūsų protėvių kūrinį, liudijantį apie jų gilią politinę išmintį, aiškiaregišką mąstyseną bei pilietinę atsakomybę, taip pat ir sugebėjimą kurti bendrą gerovę dialogo keliu“, – į susirinkusiuosius kreipėsi prezidentas. „Liublino unijos aktas ir šiandien inspiruoja kurti sėkmingą mūsų regiono bei besivienijančio žemyno  ateitį“, – pridūrė Andrzej Duda.

     

    Ministrų Tarybos pirmininko Mateuszo Morawieckio laišką, adresuotą šeimininkams bei svečiams, perskaitė vicepremjeras Jacek Sasin. „Unijos sudarymas Liubline turi ypatingą reikšmę mūsų Tėvynei ir mūsų žemynui. Europos istorijoje negalime rasti pavyzdžio, kad dvi valstybės derybų ir argumentacijos keliu sudarytų tokią stiprią sąjungą“, – pastebėjo Lenkijos vyriausybės premjeras. Mateuszo Morawieckio nuomone,  Liublino unija buvo „politinis kompromisas, toli lenkiantis savo epochą“. Tai buvo ir aktas, kurio pasekmės turėjo didžiulę politinę ir ekonominę reikšmę. „Šis puikus, toliaregiškas ir ambicingas susitarimas daugelį metų formavo šios mūsų kontinento dalies istoriją ir tapatybę. Liublino unija buvo konsensuso, besiremiančio abipuse pagarba bei lygybe teisės atžvilgiu, pavyzdys“, – reziumavo Ministrų Tarybos pirmininkas.

     

    Pirmoji iš užsienio svečių kalbėjo Latvijos Respublikos Saeimos pirmininkė Ināra Mūrniece, pripažinusi Liublino uniją „pirmuoju Europos integracijos pavyzdžiu“. „Liublino unija pasižymėjo tuo, kad turėjo labai stiprias parlamentarizmo, religinės tolerancijos bei kultūrinės įvairovės tradicijas tais laikais, kada daugelį Europos valstybių valdė absoliutiniai valdovai“, – sakė Latvijos politikė. Saeimos pirmininkė priminė, kad Liublino unija galiojo Latvijos ir Estijos teritorijoje bei garantavo plačiai suprantamą regioninį bendradarbiavimą. „Buvome artimi kaimynai su bendra istorija. Dėl to galėjome geriau bendradarbiauti. Šiandien mes, kaip Baltijos valstybės, galime toliau plėtoti bendradarbiavimą, stiprindami regiono saugumą“, – reziumavo  Mūrniece.

     

    Vėliau į susirinkusiuosius prabilo svečias iš Vengrijos – Nacionalinės Asamblėjos vardu kalbėjo jos vicepirmininkas Jānos Latorcai. „Liublino unija daugelio atžvilgiu buvo institucija, toli lenkianti savo epochą, šis dokumentas daugiau nei 200 metų įvairioms etninėms ir religinėms grupėms užtikrino taikaus gyvenimo sąlygas“, – pastebėjo vengrų politikas. Jis įvertino šį laikotarpį kaip vertingą, o jubiliejinį susitikimą – kaip priartinantį mus prie bendro įvykių prieš 450 metų minėjimo. Šioje vietoje verta pridurti, kad vengrų tema buvo paliesta ir maršalkos Karczewskio kalboje, kuris priminė, kad Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės unija nebuvo dviejų monarchų unija, o dviejų pilietinių tautų unija. Ji nebūtų galima be anksčiau susiformavusios bajorų demokratijos. Jos šaltiniai kilę iš Vengrijos, kur 1222-aisiais karalius Andrejus II paskelbė vadinamąją Auksinę  bulę.

     

    Baltijos Asamblėjos pirmininko Jāniso Vucānso vertinimu, Liublino unija įėjo į Europos istoriją kaip sąjunga, atsiradusi ne dėl prievartos ar kitos valstybės teritorijos užėmimo, o iš tautų valios. „Pagrindinis laimėjimas buvo tas, kad Žečpospolita gyvavo daugiau kaip du amžius. Svarbiausia, kad Žečpospolita ne tik gyvavo, bet ir vystėsi, duodama visam regionui laisvę, demokratiją, saugumą ir konstituciją“, – reziumavo Latvijos parlamento narys.

    Diskusijoje dalyvavo ir Rytų kaimynystės atstovas – Baltarusijos Nacionalinės Asamblėjos Atstovų rūmų deputatas Leanid Kachyna, kuris yra ir darbo grupės bendradarbiavimo su Lenkijos Parlamentu klausimais pirmininkas. „Liublino unijos sudarymas bei šį įvykį lydintys veiksniai didele dalimi apibrėžė istorijos raidą, įnešdami pagrindinius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės sistemos pakeitimus“, – priminė Baltarusijos parlamentaras. Anot jo, tai buvo teritorinės-administracinės  reformos, parlamentarizmo institucinė pertvarka bei teisės kodifikavimo užbaigimas 1588-ųjų statuto forma (Trečiasis Lietuvos statutas). „Pasirašius Liublino uniją Baltarusijos žemės galėjo užimti specifinę ir charakteringą nišą Europos politinėje ir socialinėje erdvėje“, – pridūrė Leanid Kachyna.

     

    „Mūsų kaimynai lenkai, broliai lenkai, tai mūsų didysis kaimynas ir visada tuo didžiausiu broliu privalome rūpintis“, – šiuos mielus žodžius ištarė Čekijos Respublikos Deputatų rūmų narys, Čekijos ir Lenkijos dvišalės grupės pirmininkas Josef Hájek. Čekų parlamentaras pabrėžė, kad abi tautos – lenkų ir čekų – turi daug bendros istorijos sąlyčio taškų, pvz., kad ir pernai minėtas nepriklausomybės atgavimo šimtmetis. Jis taip pat pastebėjo, kad prieš 20 metų Lenkija ir Čekija kartu su Vengrija įstojo į NATO, o prieš 15 metų Višegrado grupės valstybės bei Baltijos šalys tapo Europos Sąjungos narėmis. „Liublino unija buvo daugiau nei 200 metų trukęs politinis judėjimas“, – pabrėžė Josef Hájek. Kalbėdamas apie paskutiniuosius Liublino unijos, pasibaigusios padalijimais, metus, jis pastebėjo, kad panašios grėsmės egzistuoja ir šiuo metu, jos pastebimos, pvz., Gruzijoje ir Ukrainoje. Šiame kontekste čekų Deputatų rūmų atstovas pabrėžė Lenkijos pasiryžimo gynybai skirti mažiausiai 2 proc. BVP reikšmę. Jis paminėjo, kad ir Čekija norėtų netrukus pasiekti tokį investicijų į saugumą  lygį.

     

    Estijos Respublikos Riigikogo narys, Estijos ir Lenkijos parlamentinės grupės pirmininkas  Aadu Must  savo kalbą pradėjo pateikdamas klausytojams istorinę įdomybę. Estų politikas priminė, kad yra kilęs iš Tartu – antrojo pagal dydį Estijos miesto. Miesto vėliavos spalvas – baltą ir raudoną, papildytas herbu – 1584-aisiais Tartu suteikė lenkų karalius Steponas Batoras. „Liublino unija pakeitė daugybės Europos tautų likimus. Unija galiojo daugiau nei pusėje Estijos teritorijos, kuri per daugybę kartų buvo Žečpospolitos dalimi. Lenkija turėjo didelę ir svarbią reikšmę Estijos plėtrai“, – sakė Riigikogo atstovas diskusijos dalyviams.

     

     

     

     

    „Esu dėkingas ne tik Lenkijai, bet ir visai Europos Sąjungai už politinę paramą Moldovai“, – sakė Moldovos atstovas, Ekonomikos, biudžeto ir finansų komiteto narys  Oleg Lipskii. Kalbėdamas susitikimo tema, savo pranešime, perskaitytame lenkų kalba, Oleg Lipskii pastebėjo, kad ilgą laiką Liublino unija apibrėždavo įvykių eigą mūsų Europos dalyje. „Abiejų Tautų Respublika, užėmusi ir dalį dabartinės Moldovos Respublikos teritorijos, tapo pasaulio lyderiu bei vienu svarbiausių politinių žaidėjų Europoje“, – pridūrė svečias iš Kišiniovo. Taip pat priminė, kad Moldovoje gyvena nemažai lenkų, o jis yra lenkų diasporos atstovas. „Ir šiandien Lenkija yra viena svarbiausių Moldovos partnerių“, – reziumavo Lipskii.

     

    Ukrainos vardu kalbėjo ambasadorius Lenkijoje J. E. Andrij Deszczycia. „Esu įsitikinęs, kad tik kartu ir bendromis pastangomis galime spręsti problemas bei atsispirti mūsų šalių ir tautų saugumui keliamoms grėsmėms“, – sakė ukrainiečių diplomatas. Jis pasidalijo mintimi, kad viena iš Liublino unijos pasekmių buvo Vidurio Ukrainos žemių integravimasis su Vakarų Europos politine-socialine bendruomene. „Liublino unija prisidėjo prie Ukrainos tautos europietiškos tapatybės, jos politinės, kultūrinės ir švietėjiškos giminystės su Europos bendruomene stiprinimo. Visavertis Ukrainos sugrįžimas į bendrus Europos namus, ypač narystės Europos Sąjungoje ir NATO pasiekimas, yra strateginės reikšmės klausimas ir Ukrainos tautai yra negrįžtamo pobūdžio. Esu nuoširdžiai dėkingas Lenkijos ir Lietuvos bičiuliams už Ukrainos rėmimą šiame kelyje“, – baigė savo kalbą Andrij Deszczycia.

     

    Gruzijai atstovaujantis J. E. Ilia Darchiashvili kalbėdamas apie 1569-ųjų bendrąjį Seimą, pabrėžė, kad ir šiandien parlamentinis bendradarbiavimas turi reikšmę, nes šiomis institucijomis piliečiai pasitiki ir jos atlieka pagrindinį vaidmenį formuojant politiką. „Lenkijos ir Gruzijos parlamentinis bendradarbiavimas plečiasi labai sėkmingai“, – sakė Ilia Darchashvili. „Priklausome nedaugeliui šalių, su kuriomis Lenkija turi bendrą parlamentinę asamblėją. Manome, kad šis formatas – tai ypatinga proga sustiprinti bendradarbiavimą įvairiose srityse“, – pabrėžė Gruzijos diplomatas. Taip pat jis paminėjo neseniai pasibaigusį ketvirtąjį viršūnių susitikimą #Eurowaw2019: „Vertiname tokius regioninius formatus.“

     

    Baigiamasis žodis buvo suteiktas Lietuvos Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui. „Liublino unija buvo kuriama sunkiomis sąlygomis, tačiau sujungė Lenkijos ir Lietuvos vertybes, įkurdama Abiejų Tautų Respubliką“, – sakė Lietuvos politikas. „Buvo sukurta daugiatautė ir daugiakonfesė bendruomenė, besiremianti respublikoniškomis  vertybėmis, tolerancija ir abipuse pagarba“, – pridūrė Pranckietis. Seimo pirmininkas pastebėjo, kad bendra valstybė, atsiradusi sutarus dėl kompromisų, davė Europai tolerancijos, bajoriškos demokratijos, barokinio meno idėją bei konstituciją. „Šiandien Lietuva ir Lenkija atlieka svarbų vaidmenį Europos politiniuose procesuose. Būtina toliau koncentruotis į bendrus tikslus bei stiprinti atsparumą šiuolaikinėms grėsmėms“, – reziumavo Viktoras Pranckietis.

     

     

     

     

    Prieš renginį Kultūrų susitikimo centre minėjimas Liubline buvo pradėtas Šv. Mišiomis Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono Evangelisto Arkikatedroje. Liturgijai pirmininkavo Liublino metropolitas, arkivyskupas Stanisław Budzik. „Tetampa Liublino unija bendradarbiavimo tarp mūsų tautų bei iššūkių ir problemų sprendimo inspiracija“, – tokiais žodžiais dvasininkas kreipėsi į Lenkijos valdžios atstovus bei užsienio delegacijas. Ypatingus žodžius skyrė broliams lietuviams. Jis priminė, kad „Unija sutvirtino  jau prieš 200 metų buvusius ryšius tarp mūsų tautų“. „Liublino unija tapo vienu stipriausių Europos valstybinių organizmų ir išsilaikė daugiau nei du amžius“, – pridūrė Liublino metropolitas. Jis priminė ir Šv. Jono Pauliaus II žodžius, kad 1569-ųjų sutartis buvo pavyzdys ir inspiracija XX a. sukurtai Europos Sąjungai.

     

    Šv. Mišias keturiomis kalbomis: lenkų, lietuvių, lotynų bei anglų, laikė hierarchai ir dvasininkai iš regiono valstybių. Tarp jų Liublino vyskupijos vyskupas augziliaras ir Lenkijos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius Artur Miziński, Rygos arkivyskupas Zbigniew Stankiewicz (neseniai Lenkijos Parlamente vykusios diskusijos per viršūnių susitikimą #Eurowaw2019 dalyvis), Minsko-Mogiliovo vyskupijos vyskupas augziliaras Aleksander Jaszewski, Lucko vyskupijos vyskupas ordinaras Witalij Skomarowski, Lvovo vyskupijos vyskupas augziliaras Leon Mały bei Kamenecko vyskupijos vyskupas augziliaras Jan Niemiec. Tarp tikinčiųjų, dalyvavusių Šv. Mišiose, buvo Seimo ir Senato maršalkos Marek Kuchciński ir Stanisław Karczewski. Be to, Parlamentui atstovavo abiejų Rūmų prezidiumų nariai, Seimo nariai ir senatoriai, Seimo kanceliarijos vadovė Agnieszka Kaczmarska ir jos pavaduotojas Adam Podgórski. Vykdomajai valdžiai atstovavo Ministrų Tarybos pirmininkas Mateusz Morawiecki su Vyriausybės nariais, tarp jų – vicepremjeras Jacek Sasin. Taip pat dalyvavo ministras Krzysztof Szczerski iš Lenkijos Respublikos prezidento kanceliarijos. Šiame svarbiame įvykyje dalyvavo ir vietinės valdžios atstovai. Pirmą pranešimą skaitė Liublino vaivadijos maršalka Jarosław Stawiarski, antrąjį – Liublino vaivada Przemysław Czarnek. Dalyvavo ir mokslo pasaulio atstovai su Liublino aukštųjų mokyklų rektoriais priešakyje.

     

    Pamokslą sakė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. „Atsimindami Liublino uniją, pasinaudokime proga dalyvauti visuomeniniame gyvenime visų žmonių gerovės labui bei kurkime tikrąją bendruomenę, besiremiančią krikščionių tikėjimu ir vertybėmis, – ragino arkivyskupas. – Mūsų tikėjimas prisidėjo prie Unijos atsiradimo ir galiojimo“, – priminė Lietuvos sostinės arkivyskupas. „Praeities pamokos turi mums tarnauti dabartyje ir ateityje“, – pridūrė arkivyskupas Grušas. Savo pamoksle Lietuvos dvasininkas paminėjo daugelį mūsų geografinio regiono Katalikų bažnyčios šventųjų ir palaimintųjų, tarp jų šv. Jadvygą, kurią apibūdino kaip „tautų vienijimo pradininkę“, šv. Rapolą Kalinauską – 1863-iųjų sukilimo dalyvį ir tremtinį, šv. Andrių Bobolą – vieną Lenkijos katalikiškų globėjų ir Polesės apaštalą, šv. Faustiną Kowalską, palaim. Mykolą Sopočką, palaim. Jurgį Boleslavą Matulaitį – vieną Lietuvos globėjų, beratifikuotą Jono Pauliaus II.

     

     

     

     

    Ilgą svarbių Lenkijai ir Lietuvai ir, be abejo, Katalikų bažnyčiai žmonių sąrašą baigė palaim. Mykolo Giedraičio, XV a. gyvenusio lenkų vienuolio, kilusio iš Lietuvos kunigaikščių šeimos, gimusio Vilniuje, o palaidoto Krokuvos Šv. Marko bažnyčioje, paminėjimu. 2018-ųjų lapkritį jis buvo beatifikuotas popiežiaus Pranciškaus. „Temokina mus ir toliau šie visi šventieji ir palaimintieji tikros bendruomenės ir vienybės“, – reziumavo arkivyskupas Gintaras Grušas. Tikinčiųjų maldos intencijas perskaitė Seimo ir Senato maršalkos Marek Kuchciński ir Stanisław Karczewski bei Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, paraginęs melstis už Lenkiją ir Lietuvą, kad mūsų tautos, minėdamos Liublino unijos 450-ąsias metines, ir toliau atsimintų solidarios bendruomenės kūrimo būtinybę. Intencijas skaitė ir Latvijos parlamento pirmininkė Ināra Mūrniece bei Lietuvos Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius. O procesijoje su dovanomis dalyvavo ir Seimo vicemaršalkos Ryszard Terlecki bei Małgorzata Gosiewska, taip pat Senato vicemaršalka Marek Pęk. Šv. Mišiose dalyvavo Seimo ir Senato apsaugos tarnybos vėliavnešiai. Choras atliko Wolfgango Amadeus Mozarto  mišias. Per televiziją bei internetą Mišias  galėjo stebėti visos Lenkijos gyventojai. Jas komentavo kun. Wojciech Iwanicki. Šioje vietoje verta priminti, kad  netrukus ir Liublino arkikatedra minės savo įkūrimo 450-ąsias metines – bažnyčios statybos buvo pradėtos 1586 metais.

     

    Po Šv. Mišių dalyviai nuvyko prie Liublino unijos paminklo. Monumentas yra centrinėje miesto dalyje – Lietuvos aikštėje. Jis atidengtas 1826-aisiais Stanisławo Staszico pastangomis. Liublino unijos 450-ųjų metinių proga vainikus prie paminklo padėjo Seimo maršalka Marek Kuchciński, Senato maršalka Stanisław Karczewski bei premjeras Mateusz Morawiecki. Iškilmėse dalyvavo kariuomenė, Seimo ir Senato apsaugos tarnybos kariai bei kitų uniformuotų formuočių atstovai, daugybės delegacijų, vietinės valdžios atstovai bei Liublino gyventojai, tarp jų ir žmonės su epochos kostiumais.

     

    Taip pat vyko Lenkijos ir Lietuvos Parlamentinės Asamblėjos posėdis, kuriam vadovavo Lenkijos Seimo vicemaršalka Małgorzata Gosiewska bei Lietuvos Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius. Posėdyje dalyvavo ir Lenkijos bei Lietuvos parlamentinės grupės atstovai, tarp jų grupės prezidiumo atstovai – Seimo nariai Tadeusz Aziewicz ir Grzegorz Janik. Abiejų šalių parlamentarai aptarė abipusio bendradarbiavimo perspektyvas, išplaukiančias iš bendros istorijos, kaimynystės bei narystės ES.  „Nepriklausomybė nebuvo mums duota taip lengvai. Šiais metais Lenkija mini išsilaisvinimo nuo sovietų dominavimo 30-ąsias metines. Lietuvoje ginti nepriklausomybės paskelbimą stojo parlamento ir televizijos bokšto gynėjai. Juos rėmė ir lenkai“, – priminė Seimo vicemaršalka Małgorzata Gosiewska. Ji taip pat priminė Jono Pauliaus II paramą Lietuvos nepriklausomybei, išreikštą per piligriminę kelionę į Lenkiją 1991-aisiais. „Nepaisant iš pradžių kilusių daugybės nesusipratimų, visgi pavyko pasirašyti tarptautinę sutartį, šio įvykio 25-ąsias metines minėsime šiemet. Šis dokumentas tapo stiprėjančių ir turtingesnių abipusių santykių pagrindu“, – pridūrė Małgorzata Gosiewska.

     

     

     

     

    Per minėjimą buvo pristatytas Lenkijos pašto proginis ženklas, skirtas 450-osioms Liublino unijos metinėms paminėti. Jis buvo paleistas į apyvartą 2019 m. liepos 1 d. Jarosławo Ochendzano kurtame pašto ženkle pavaizduotas Jano Matejkos paveikslo „Liublino unija“ fragmentas. Jame yra ir Unijos akto citata. Pašto ženklas atspausdintas rotacinės giliosios spaudos technika ant fluorescencinio popieriaus 31,25x43 cm formatu, 100 tūkst. egz. tiražu. Ta proga bus išleistas FDC (ang. First Day Cover) vokas.

     

    Jubiliejinio minėjimo Liubline finalas – Liublino Henryko Wieniawskio filharmonijoje vykęs koncertas. Prieš koncertą Senato maršalka Stanisław Karczewski ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pasakė kalbas. Koncertą atliko Liublino H. Wieniawskio filharmonijos simfoninis orkestras, diriguojamas Wojciecho Rodeko. Buvo atliekamos Mykalojaus Góreckio Mišios. Koncertavo Liublino filharmonijos kamerinis choras, Lvovo filharmonijos kamerinis choras „Gloria“, Minsko „Capella Sonorus“, Rygos katedros choras, Vilniaus kamerinis choras bei Lietuvos operos solistas Vytautas Juozapaitis. Visas koncertas buvo transliuojamas per Lenkijos TV.

     

     

     

    Lenkijos Respublikos Seimo kanceliarija

    Print Print Share: