close

  • Būti ištikimam savo Tėvynei - Lenkijos Respublikai

     

  • SPECIALUS LIETUVOS RYTO PRIEDAS

  • Praėjus 25-eriems sunkių permainų mūsų Tėvynėje metams, norėčiau simboliškai paskelbti: Lenkijoje pasibaigė santvarkos transformacija! Šiandien galime drąsiai pasakyti, kad gyvename demokratinėje Lenkijoje ir sustiprėjusios laisvosios rinkos ekonomikos sąlygomis, gyvename valstybėje, turinčioje tvirtus tarptautinio bendradarbiavimo pamatus, aukštų siekių valstybėje, puoselėjančioje dar didesnio augimo viltis. Padarėme neįtikėtiną civilizacinį šuolį. Jau esame visai kitoje vietoje, naujoje epochoje, o prieš mus kiti iššūkiai.

    Iš šios perspektyvos verta prisiminti demokratinio kelio pradžią. Permainos prasidėjo Lenkijoje, tačiau mūsų pergalė 1989 m. dar nebuvo galutinė. Neužmirškime, kad komunistinių struktūrų nepavyko iš karto išardyti. Birželio 4 d. išrinktas Seimas buvo „kontraktinis“, pirmoje vyriausybėje dar buvo komunistinių generolų, o valstybė įvairiuose lygiuose dar funkcionavo pagal buvusios sistemos logiką. Užmiršdami anų laikų realybę, daugelis šiandien mums priekaištauja, kad 1989 m. turėjome šansą galutinai reformuotis ir pradėti naują epochą. Tačiau aš esu įsitikinęs, kad tik veikdami etapais galėjome apginti tikrąją laisvę ir demokratiją. Ir apgynėme.

    Nedėkingas ir sunkus kompromisas, pasiektas Apskritojo stalo derybose, buvo būtina pradžia, tik viena įvykių grandinės grandis, privedusi prie iš dalies laisvų rinkimų. Pravėrėme duris į laisvę, tad privalėjome prisiimti ir atsakomybę už ją. Tačiau 1989 m. dar niekas nebuvo nuspręsta. Mačiau žmonių nuovargį ir abejones dėl Tadeuszo Mazowieckio, drąsiai ir ryžtingai keičiančio Lenkiją į gerąją pusę, vyriausybės vykdomų reformų. Tuo metu komunistai lengvai galėjo pasinaudoti visuomenės nepasitenkinimu ir išmušti Lenkiją iš permainų kelio. Reikėjo daug drąsos ir apdairumo. Todėl šiandien būtina padėkoti Lenkijos žmonėms už jų ištvermę, už tai, kad nepasidavė populizmui ir demagogijai. Dažnai jų sunkūs sprendimai turėjo politinių pasekmių, tačiau žinau, kad istorija ir ateinančios kartos teisingai tai įvertins. Aš taip pat paaukojau viską, kad atgauta nepriklausomybė nebūtų prarasta, o būtų užantspauduota tikrąja demokratija. Tai atsitiko 1990 m., kai suverenios Tautos valia po pirmų visiškai demokratinių rinkimų Trečiojoje Lenkijos Respublikoje tapau laisvos Lenkijos prezidentu. Tai, ką patyrėme 1970 m. gruodį, 1980 m. rugpjūtį ir 1989 m. birželį, dera matyti kaip įvykių tąsą, kaip laisvės grandinės grandis.

    Šiandien Lenkija atrodo visai kitaip. Manau, kad galime pasakyti, jog reformos pavyko, politinė situacija yra stabili, Lenkijos Respublikos valdžia turi demokratinį mandatą, rinkimų sistema veikia nepriekaištingai, dirba nepriklausomi teismai ir laisva žiniasklaida. Mūsų balsas girdimas ir gerbiamas ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Lenkija yra Šiaurės Atlanto Aljanso ir Europos Sąjungos narė. Kaip prezidentas didžiuojuosi tuo, ką pasiekėme, nors negalime užmiršti daugybės visuomeninio gyvenimo sričių, kurias būtina gerinti ir toliau keisti. Dar daug turime padaryti, tačiau juk mes patys sprendžiame dėl savo likimo. Tai mūsų didelė pergalė!

    Nauja epocha kelia mums naujų iššūkių. Mes, sugriovusieji komunizmą ir pradėję permainas Europoje, turime būti pavyzdys ir įkvėpimo šaltinis visam pasauliui, kaip be smurto ir demokratiniu būdu keisti net sunkiausią  realybę. Šiandien turime užduoti klausimus, kaip turi būti formuojamas pasaulis šioje naujoje epochoje, kaip turėtų atrodyti demokratija ir globalizacija. Jau seniai raginu paruošti savotišką universalių vertybių dekalogą, kuris būtų tarsi atramos taškas kuriant naują Europą ir pasaulį. Turime nusistatyti bendras pagrindines taisykles, pagal kurias gyventų tautos ir religijos, gerbdamos viena kitos skirtumus ir draugiškai bendradarbiaudamos.

    Nors politinėje veikloje aktyviai nebedalyvauju, tačiau diskusijose apie šiuolaikinius iššūkius ir sprendimų ieškojimą visada galima mane sutikti. Prisimindami 1989 m. birželio 4 d., kurkime geresnį pasaulį savo vaikams ir vaikaičiams, kad nepražudytume mūsų pergalės. Džiaukimės Lenkijos transformacija ir ant stiprių, 25 metus kurtų, pamatų statykime vis gražesnį namą. Išsiveržėme iš nelaisvės, sukūrėme demokratiją, dabar pasirūpinkime tuo, kad mūsų šalis būtų dar stipresnė saugioje, klestinčioje ir solidarioje tarptautinėje bendruomenėje, kokia yra Europos Sąjunga.

     

     Lech Wałęsa

     

     

    Print Print Share: