close

  • Būti ištikimam savo Tėvynei - Lenkijos Respublikai

     

  • SPECIALUS LIETUVOS RYTO PRIEDAS

  •  Ekonomika

     

    Ekonomikos augimas

    Lenkija, prieš 25 metus pradėjusi planinės ekonomikos sistemos pertvarkos procesą, šiandien gali pasigirti stipriausia ekonomika Vidurio Europoje, šešta – Europos Sąjungoje ir 19-a arba 21-a  (priklausomai nuo matavimo metodo) pasaulyje. Varšuvai pavyko išvengti klaidų, kurios kitas šalis panardino krizėje – Lenkija vienintelė šalis Europoje išvengusi recesijos krizės metu! Jau 20 metų Lenkijos ekonomika nuolat auga. Pagal  EBPO rodiklius,  metinis BVP vienam gyventojui sudaro 12 708 JAV dolerių. Augant ekonomikai, auga ir prekybos apyvarta. Nuo 2000 m. ši apyvarta išaugo trigubai ir 2013 m. pasiekė rekordinį 673 milijonų eurų dydžio perteklių. Dėl kvalifikuotos darbo jėgos bei pramonės tradicijų Lenkija yra žemės ūkio ir pramonės centras Europoje, taip pat pagrindinė aukštos kokybės maisto produktų, elektromechanikos pramonės gaminių, baldų, transporto  priemonių ir lėktuvų tiekėja.

     

    ES fondų įsisavinimas

    Lenkija yra pagrindinis ES struktūrinių lėšų gavėjas. Iš 2007–2013 metams suplanuoto biudžeto Lenkija panaudojo maždaug 101,5 milijardų eurų, kuriais finansavo didelę dalį infrastruktūrinių investicijų. 2014–2020 metų finansinėje perspektyvoje Lenkija turi teisę išnaudoti 105,8 milijardų eurų, dėl to ji yra viena didžiausių ES lėšų gavėjų. 

     

    Patrauklumas investuotojams

    Pastaraisiais metais Lenkija tapo viena patraukliausių vietų investicijoms Europoje: agentūros „Bloomberg“ tyrimų duomenimis, Lenkija užėmė pirmą vietą pagal patrauklumą investicijoms Vidurio ir Rytų Europoje, A. T. Kearney konsultacinės įmonės duomenimis, šioje srityje Lenkija užėmė 19-ą vietą pasaulyje ir aplenkė Taivaną, Pietų Korėją ar Argentiną (nuo 2012 m. pakilo 4  pozicijomis). Pagal EY, 37 proc. tarptautinių bendrovių nurodė Lenkiją kaip geriausią vietą investicijoms Vidurio ir Rytų Europoje.

    Yra kelios tokių gerų rezultatų priežastys. Pirma – žmogiškieji ištekliai. Didžiuodamasi viena jauniausių, labiausiai išsilavinusia ir darbščiausia visuomene Europoje, Lenkija pritraukia investuotojų. Beveik 60 proc. jaunų žmonių (18–24 metų amžiaus) įstoja į aukštąsias mokyklas – pagal šiuos rodiklius Lenkija užima antrą poziciją EBPO statistikoje! Vidutinis mėnesinis atlyginimas siekia 917 eurų (2013 m. spalis). Lenkijai įstojus į ES nedarbas sumažėjo nuo 19 proc. iki 10,3 proc. (2013 m. birželis).  

    Tačiau kvalifikuota darbo jėga bei konkurencinės darbo sąnaudos tai ne vienintelė investuotojų pritraukimo priežastis. Lenkija patraukli ir dėl didelės pardavimo rinkos, įvairių  mokesčių lengvatų ir atleidimų nuo jų, patrauklių teisinių sprendimų. Patogi ir geografinė šalies padėtis – kelių tarp Vakarų ir Rytų Europos sankirta.

    Lenkijoje veikia 14 specialių ekonominių zonų, kuriose taikoma daugybę mokestinių lengvatų ir kitų paskatinimų investuotojams. Pastaraisiais metais labai stipriai buvo išplėtota transporto infrastruktūra.

    Dėl dinamiškos Varšuvos vertybinių popierių biržos plėtros Varšuva tapo pirmaujančiu finansiniu centru Vidurio ir Rytų Europoje. Šiuo metu Varšuvos biržoje užregistruota 452 bendrovių, kurių kapitalizacija siekia 220 milijardų eurų.

     

    Transporto infrastruktūra

     

    2013 m. pabaigoje Lenkijoje atiduota eksploatacijai 1 513 km greitkelių bei 1 335 km automagistralių (2007 m. tokių kelių ilgis buvo atitinkamai 674 ir 248 km). Iš ES ir nacionalinių lėšų pagal Vietinės reikšmės kelių tiesimo programą iki šiol nutiesta beveik 50 tūkst. km vietinės reikšmės kelių.

     

    Skaidrumas, kova su korupcija

    Panašiai kaip ir kitos komunistinės praeities šalys Lenkija privalėjo išspręsti korupcijos problemą. Šalyje buvo vykdoma labai aštri kampanija, priimta ir teisės aktų, griežtai kovojančių su šiuo reiškiniu, dabar Lenkija yra viena iš mažiausiai korumpuotų šalių, anksčiau priklaususių Rytų blokui, ir užima 38 vietą reitinge tarp 177 mažiausiai korumpuotų šalių. Verta pažymėti, kad, palyginti su 2012 m., Lenkija padarė nemažą šuolį: iš 58 pozicijos pakilo į 38.

     

    Lenkijos užsienio politika

     

    Lenkijos veiksmai tarptautinėje arenoje atspindi šalies puoselėjamas vertybes: demokratiją, pagarbą žmogaus teisėms ir solidarumą. 1989 m. pradėta ir sistemingai vykdoma šalies pertvarka davė rezultatų – pasaulis Lenkiją mato kaip pasitikėjimo vertą transatlantinę partnerę, rimtą Europos žaidėją, ryšininką tarp Rytų ir Vakarų.

    Kaip Lenkija atrodo kitų valstybių fone, iliustruoja „Anholt-GfK Nation Brands Index“ reitingas, apimantis 50 valstybių ir pateikiantis kiekvienos iš jų reputaciją pagal 6 kriterijus. Geriausią rodiklį Lenkiją turi pagal kriterijų „politika“, kuris apima vyriausybės kompetencijos ir sąžiningumo, pilietinių teisių gerbimo, užsienio politikos vertinimą ir dalyvavimą tarptautinių problemų sprendime. Pagal šį kriterijų Lenkija užima 23 vietą, eina iškart po JAV (22) ir prieš Čekiją (24).

     

    Lenkijos pagrindiniai geopolitiniai tikslai, suformuluoti praeito amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžioje, nesikeičia, nežiūrint politinių pertvarkymų parlamente ir vyriausybėje. Jie yra tokie: narystė NATO ir ES, dalyvavimas kuriant stabilią Europos saugumo sistemą, gerų kaimyninių santykių su regiono valstybėmis palaikymas, veiksmai regioninio bendradarbiavimo labui, subalansuota politika tarp Vakarų ir Rytų, nusiginklavimo procesų rėmimas, tautinio tapatumo ir kultūrinio palikimo saugojimas, plėtojami kontaktai su užsienyje gyvenančiais lenkais, geri, pasitikėjimu partneriais paremti santykiai su daugeliu Europos ir pasaulio  valstybių. Nuosekliai dirbant diplomatijos srityje Lenkija tapo NATO (prieš 15 metų), ES (prieš 10 metų) bei visų regioninių organizacijų nare. Lenkija ne tik siekė savo narystės Europos ir euroatlantinėse struktūrose, bet ir vykdo nepaprastai aktyvią politiką saugumo zonos Europoje plėtros labui, gilindama kaimyninių valstybių ryšius su ES ir NATO bei plėsdama šias organizacijas regione. Verta prisiminti, kaip aktyviai Lenkija tarptautinėje arenoje rėmė Baltijos šalis, joms siekiant narystė NATO. Taip pat sunku nepastebėti Lenkijos, kaip vienos iš Rytų partnerystės iniciatorių (kartu su Švedija), aktyvumo skleidžiant Europos vertybes ES Rytų kaimynystės šalyse. Be abejonės, galima konstatuoti, kad Lenkija vaidina pagrindinį vaidmenį ES sprendžiant dabartinę krizę Ukrainoje. Taip pat Lenkija buvo viena iš Demokratijos bendrijų – bendros Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministro B. Geremeko ir JAV valstybės sekretorės M. Albright  iniciatyvos, kurios pagrindinis tikslas yra demokratinių principų platinimas bei demokratinių normų ir institucijų pasaulyje stiprinimas, kūrėjų.

    Vertas dėmesio yra labai gerai vertinamas Lenkijos pirmininkavimas ES Tarybai nuo 2011 m. liepos 1 d. Nežiūrint ekonominės krizės, pirmininkaudama Bendrijai solidarumo dvasia, Lenkija pasiekė gerų rezultatų ir pažengė į priekį sprendžiant daugelį klausimų. Didžiausias pasiekimas – darbų, susijusių su daugiamečiu ES biudžeto 2014–2020 metams formavimu, pirmojo etapo užbaigimas bei vadinamasis šešių pasiūlymų paketas, stiprinantis  ES ekonominį valdymą, Europos saugumą maisto, energetikos ir apsaugos srityje, ES plėtros proceso tąsa ir bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis, nesiekiančiomis narystės ES. Europos Parlamento pirmininko Martino Schulzo manymu, Lenkijos pirmininkavimas ES buvo vienas geriausių per pastaruosius 15 pusmečių. Lietuvos žiniasklaida gyrė Lenkiją už jos pastangas išlaikyti ES valstybių solidarumą, nes jos pirmininkavimo metu ne tik pagilėjo euro krizė, bet ir sustiprėjo euroskeptinės nuotaikos. „Net tokiu sunkiu laikotarpiu šalis labai aiškiai įrodė, kad tiki ES ateitimi, kad yra didelė Europos sąjungininkė“, – rašė dienraštis „Lietuvos žinios“.

     

     

    Lenkijos narystė tarptautinėse organizacijose ir regioninėse struktūrose:

     

    • Europos Sąjunga;
    • NATO;
    • Pasaulio prekybos organizacija (PPO);
    • Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimas (CEFTA);
    • Tarptautinis valiutos fondas;
    • Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO);
    • Europos Taryba;
    • Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO);

     

     

    Lenkija įgyvendina gerų santykių palaikymo su kaimynais politiką dalyvaudama regioninio bendradarbiavimo struktūrose. Varšuva labai glaudžiai ir kaip patikimas partneris bendradarbiauja su partneriais iš vadinamosios Vyšehrado grupės, kurios sudėtyje, be Lenkijos, yra Čekija, Vengrija ir Slovakija. Pastaraisiais metais vyksta labai aktyvus ir nuoširdus Veimaro trikampio (Lenkija, Prancūzija, Vokietija) bei „Big Six“ grupės (Prancūzija, Ispanija, Vokietija, Italija, Lenkija,  Didžioji Britanija)  narių bendradarbiavimas. Šiose grupėse aptariami Europai svarbiausi klausimai. Aktyvus Vyšehrado grupės, Veimaro trikampio ir „Big Six“ valstybių bendradarbiavimas žymiai sustiprino Lenkijos poziciją ES.

     

     

    Visuomenė

     

     

    40-milijoninė Lenkijos visuomenė neįprastu būdu sugeba sujungti modernumą su tradicijų puoselėjimu. To įrodymas – per pastaruosius 20 metų atsisakyta socialistinio visuomenės modelio  ir pereita prie visiškos demokratijos ir visuomeninio gyvenimo laisvės. Pasikeitus santvarkai lenkai neužmiršta savo tapatumo ir tradicijų, o tikėjimas ir šeimos vertybės vaidina pagrindinį vaidmenį jų gyvenime. Pagal paskutinių apklausų rezultatus, 71 proc. lenkų laiko save laimingais ir tik 3 proc. vertina savo gyvenimą labai neigiamai. Viena tokio teigiamo mąstymo priežasčių yra pagarba šeimos vertybėms – net 85 proc. laiko šeimą aukščiausia vertybe  ir savo gyvenimo tikslu. Be to, Lenkijos visuomenė yra viena darbščiausių – lenkai vidutiniškai dirba 1937 valandas per metus, o tai viršija EBPO vidurkį, siekiantį 1776 valandas.  Lenkų darbštumas siejasi su jų verslumu: kasdien Lenkijoje įkuriama 1000 bendrovių. Lenkai pasižymi socialiniu jautrumu. Absoliutus fenomenas – Didysis šventinės pagalbos orkestras, t. y. kasmetinis labdaringas pinigų rinkimas medicininiais tikslais. Nuo 1993 m. šiems tikslams  surinkta 170 milijonų JAV dolerių. Dėmesį atkreipia faktas, kad Lenkijos visuomenė yra patenkinta naryste ES – teigiamai ją vertina net 89 proc. piliečių. Dėl to Lenkija yra viena iš labiausiai proeuropietiškų ES valstybių. Atvirumą šiuolaikinėms technologijoms patvirtina faktas, kad net 96 proc. kasdien arba bent keletą kartų per savaitę naudojasi internetu. Lenkai išsiskiria ir kalbant apie išsilavinimą. Apie 90 proc. suaugusių piliečių yra baigę vidurinę mokyklą, daugiau nei 60 proc. aukštųjų mokyklų studentų gauna magistro laipsnį – tai yra geriausias rodiklis pasaulyje!

     

     

    Mokslas ir švietimas

     

    Per pastaruosius 20 metų Lenkija daug pasiekė ir švietimo srityje. Ji ne tik pasivijo, bet kai kuriose srityse ir pralenkė labiau šioje srityje pažengusias tautas. Lenkijos studentai užima aukštas vietas tarptautiniuose švietimo ir mokslo reitinguose ir ataskaitose. Pagal naujausią EBPO ataskaitą, Lenkija turi antrą geriausią švietimo sistemą pasaulyje!  Ši informacija paimta iš naujausios „Better Life Index“ ataskaitos, pagal kurią Lenkiją lenkia tik Suomija. Lenkija taip pat yra viena iš Europos lyderių vertinant mokinių pasiekimus. Be abejo, įtaką tam turi atitinkamas finansavimas – 2012 m. valstybės išlaidos švietimui siekė 15 milijardų eurų, t. y. 3,9 proc. šalies BVP.  2012–2013 mokslo metais 70 proc. 3–5 metų amžiaus vaikų lankė įvairius ikimokyklinius užsiėmimus, o anglų kalbos mokėsi 93,2 proc. visų šalies mokinių.

     

     

    Lenkija užima 4-ą vietą Europoje (po Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos) pagal studentų skaičių – dabartiniu metu daugiau nei 2 milijonai žmonių studijuoja daugiau nei 450 aukštųjų mokyklų. Lenkija užima 1-ą vietą pasaulyje pagal magistrų skaičių – šį laipsnį gauna daugiau nei 63 proc. aukštųjų mokyklų absolventų.

    Pagal „Webometrics“ reitingą, vertinantį 21 tūkstantį universitetų, 7 Lenkijos aukštosios mokyklos pateko į pirmąjį 500-tuką. Dėl augančios mokslo kokybės Lenkijos aukštosios mokyklos pritraukia vis daugiau studentų iš užsienio. 2013 m. Lenkijoje studijavo 29 172 užsieniečių iš 142 valstybių, 17 proc. daugiau nei 2012 m. Populiariausios studijų sritys tarp užsieniečių yra medicina, ekonomika ir vadyba.

     

    Lenkija nuolat ieško naujų priemonių savo konkurencingumui ir novatoriškumui didinti. Pagal „Frost & Sullivan's Country Industry Forecast“, šalis tampa vis patrauklesnė investicijoms mokslinių tyrimų ir plėtros srityje. Šiuo metu šioje srityje dirba 120 tūkst. žmonių (iš jų 45 tūkst. turi daktaro laipsnį). Užsienio bendrovės investuoja Lenkijoje būtent dėl galimybės įdarbinti kvalifikuotus darbuotojus, dėl gerai išplėtoto universitetų tinklo bei dėl to, kad inovacijas remia vyriausybė. Pasaulio banko pirmininkas Lenkijoje ir Baltijos šalyse Xavier Devictor sako: „Galbūt Lenkija nesukurs antro Silicio slėnio, tačiau tikrai gali sukurti lenkų inovacijų slėnį.“ Šiuo metu Lenkijoje veikia 717 inovacinių centrų.

    Tai, kad Lenkijoje didelis dėmesys skiriamas mokslui, patvirtina daugelyje Lenkijos miestų kuriami šiuolaikiniai interaktyvūs mokslo centrai, kurių svarbiausias Koperniko mokslo centras Varšuvoje.

     

    Kultūra

     

    Lenkijos valstybė remia kultūrą

    Lenkijos kultūra turi šimtmečių tradiciją ir, be abejo, visais istorijos laikotarpiais buvo lenkų tapatybės ir tautybės pagrindas. Todėl kultūros suklestėjimas, kurį stebime po 1989 m., yra tik sugrįžimas prie buvusio gyvybingumo, kuris komunizmo laikais buvo apribotas.

    Prie to prisideda aktyvus valstybės kultūros rėmimas, jos pristatymas, dinamiškai besiplečianti kultūros infrastruktūra (muziejai, teatrai, filharmonijos, operos) bei kultūros išėjimo iš muziejų ar teatrų pastatų į viešąją erdvę fenomenas. Lenkija gali pasigirti labai efektyviu Europos dotacijų panaudojimu kultūros poreikiams: 2007–2013 metais buvo finansuotos 79 investicijos, kurių vertė 4 milijardai zlotų, įgyvendinant programos Infrastruktūra ir aplinka XI prioritetą Kultūra ir kultūros paveldas. Kita vertus, nuo 2008 m. Lenkija, kaip vienintelė Europos šalis, besinaudojanti Kultūrinių mainų fondo lėšomis (Norvegijos, Islandijos bei Lichtenšteino lėšos), įgyvendino 71 projektą, kurių vertė 40 milijonų zlotų. Kultūros ministerijos biudžetas 2014 m. turėtų siekti 2 milijardus 981 milijonų 615 tūkstančių zlotų, palyginti su 2013 m., tai 7 proc. daugiau. Kultūros ministras Bogdan Zdrojewski paskelbė, kad 2014 m. bus „labai rimto investavimo į kultūros infrastruktūrą laikotarpis“.

     

     

    Infrastruktūros plėtra

    Pastaraisiais metais Lenkijoje ypač padaugėjo šiuolaikinių – funkcionalumo, techninių sprendimų  ir edukacine prasme – kultūrinių mokslinių centrų. Pakanka paminėti vieną moderniausių Europoje Palenkės operą ir filharmoniją – Europos meno centrą Balstogėje, puikią Bydgoščiaus operą, Baltijos filharmoniją Gdansko saloje Olovianka, interaktyvųjį Chopino muziejų  Varšuvoje, Varšuvos sukilimo muziejų ar Lenkijos žydų istorijos muziejų.

     

     

    Literatūra

    Lenkijoje puoselėjama graži literatūros tradicija, kurios pagrindiniu veiksniu galima laikyti faktą, kad keturi lenkų rašytojai gavo Nobelio premiją literatūros srityje (tai Henryk Sienkiewicz  (1905) ir Władysław Reymont (1924), o XX a. pabaigoje – Czesław Miłosz (1980) ir Wisława Szymborska (1996). Šiandien literatūrinis gyvenimas Lenkijoje klesti, knygynuose kasdien  pasirodo vis naujų pavadinimų knygų, o jaunoji lenkų rašytojų karta pelnė pasaulio pripažinimą. Nors žymių lenkų autorių sąrašas yra ilgas, čia vertėtų paminėti Jaceką Dehnelą, Manuelą Gretkowską, Joanną Bator, Dorotą Masłowską, Olgą Tokarczuk, Sławeką Shuty. Jų kūriniai dažnai verčiami į užsienio kalbas.

     

     

    Teatras ir opera

    Klestint žodžiui, teatras taip pat išgyvena gerus laikus. Atsiranda naujų teatrų, lenkų režisieriai nusipelno pripažinimo tarptautinėje arenoje. Pvz., Krysztof Warlikowski, Krystian Lupa, Grzegorz Jarzyna. Svaiginančią karjerą daro operos režisierius Grzegorz Treliński, savo darbuose jungiantis operą su teatru, baletu, dažnai su kitomis meno sritimis (pvz., su mada).

     

     

    Kinas

     

    Lenkijos kino kūrėjų, tiek dirbančių Lenkijoje, tiek ir užsienyje, įtaką pasauliniam kinui sunku pervertinti. Viena didžiausių pavardžių kino žvaigždžių plejadoje yra Roman Polański, 40-ies tarptautinių apdovanojimų laureatas, tarp jų „Oskaro“ už „Pianistą“. Taip pat viena žymiausių lenkų  kino mokyklos asmenybių – Andrzej Wajda, „Oskaro“ apdovanojimo už gyvenimo kūrybą laureatas, kurio darbai  geriausiai atspindi nuolatinius Lenkijos visuomenės ir politikos pokyčius. Didelį pripažinimą tarptautinėje arenoje pelnė režisierius Krzysztof Kieślowski (36 tarptautinių apdovanojimų laureatas), Agnieszka Holland (27 prestižinių kino apdovanojimų laureatė), Krysztof Zanussi (36 prestižinių kino apdovanojimų laureatas), Lech Majewski, be visų kitų apdovanojimų, pelnęs Fellinio bei „Grand Prix Camerimage“ apdovanojimus. Šią puikią kino tradiciją palaiko jauna režisierių ir aktorių karta, tarptautiniuose festivaliuose laiminti daugybę įvairių prizų. Iš jaunųjų vertėtų paminėti Londone gyvenantį populiarų režisierių Pawełą Pawlikowskį (10 kino apdovanojimų laureatas. Jo filmas „Ida“ pelnė publikos apdovanojimą šių metų Kino pavasario festivalyje), Wojciechą Smarzowskį (30 prestižinių kino apdovanojimų laureatas), Magdaleną Piekorz, Janą Kidawą-Błońskį, Waldemarą Krzysteką, Piotrą Trzaskalskį, Kamilį Polaką, pelniusį 15 apdovanojimų tarptautiniuose festivaliuose už animacinį filmą pagal Adomo Mickevičiaus „Svitezį“, žinomą ir lenkų, ir lietuvių skaitytojams bei žiūrovams. Lenkų aktorių veidai vis dažniau matomi tarptautiniuose bendros gamybos filmuose. Plačiai žinoma lenkų kino operatorių mokykla, jie patenka į ilgą garsiausių Holivudo filmų kūrėjų sąrašą.  

     

     

    Taikomieji  menai

    Panašiai kaip prieškariu, kai Lenkija buvo vienas dinamiškiausių Europos avangardo centrų, ar pokariu, kai kūrė ir tarptautinį pripažinimą pelnė vienas pirmųjų naujojo avangardo menininkų Tadeusz Kantor, taip  ir šiandien Lenkija didžiuojasi šiuolaikinio meno rinkoje pripažintomis pavardėmis, tokiomis kaip Leon Tarasewicz, Paweł Althamer, Wilhelm Sasnal, Katarzyna Kozyra, Zbigniew Libera, Mirosław Bałka ir kiti.

     

    Pasaulyje Lenkija garsėja savo puikia plakato mokykla, kuriai būdingas tapybos estetikos sujungimas su formos glaustumu ir metaforos paprastumu. Lenkų plakato mokykla padarė reikšmingą įtaką tarptautiniam grafiniam projektavimui. Tarp plakato meno lyderių yra Henryk Tomaszewski, Jan Lenica, Jan Młodożeniec, Wojciech Fangor, Waldemar Świerzy, ar Rafał Olbiński, už savo iliustracijas, plakatus ir paveikslus pelnęs daugiau nei 100 apdovanojimų. 1994 m. Paryžiuje jis gavo „Oskaro“ apdovanojimą Prix Savignac už reikšmingiausią, nepamirštamą plakatą.

     

    Architektūra

    Lenkijos kultūros paveldas nebūtų toks didelis be garsių architektūros  kūrinių. Daug pastatų ir statinių, sunaikintų karo metu arba apleistų komunistinio režimo metais, dabar atgavo savo buvusį grožį ir buvo pritaikyti šiandienos poreikiams. Lenkai su didele pagarba elgiasi ne tik su savo, bet ir su kitų tautų, esančių dabartinėje Lenkijos Respublikoje, kultūros palikimu.

     

     

    2007–2013 metais Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija paminklų konservavimo darbams skyrė daugiau nei 1,4 milijardo zlotų. Pastarųjų metų miestų renovacija visoje Lenkijoje prisidėjo prie to, kad valstybės sostinė Varšuva gali pretenduoti į vienos moderniausių sostinių Europoje titulą. Pasaulinio garso architektai, tokie kaip seras Norman Foster, lenkų kilmės Daniel Libeskind, Helmut Jahn, Skidmore Owings & Merill, ar Rainer Mahlamäki suprojektavo Lenkijoje daugybę modernių administracijos ir viešojo naudojimo pastatų, vienas iš tokių Mahlamäki reprezentacinis kūrinys – Lenkijos žydų  muziejus Varšuvoje. Netrūksta ir talentingų lenkų architektų darbų, pvz. Stefano Kuryłowicziaus, kurie, tiesa, savo populiarumu nusileidžia aukščiau išvardytiems, tačiau savo kūrybiniu išradingumu gali su jais lygiuotis. Varšuva gali pasigirti didžiausia nekilnojamojo turto rinka regione.

     

     

    Muzika

    Ypatingą vietą lenkų kultūroje užima muzika, kuri dažnai atspindi transformacijas, vykstančias šalyje. Lenkija gali didžiuotis žymiais šiuolaikiniais klasikinės muzikos kompozitoriais, kurių kompozicijos tapo kanonais ir yra atliekamos viso pasaulio  filharmonijose, tokiais kaip Krysztof Penderecki, Mikołaj Górecki ar Wojciech Kilar. Taip pat garsiais, užsienyje pripažintais džiazo muzikantais, pvz., Leszek Możdżer, Michał Urbaniak, Tomasz Stańko, Urszula Dudziak, Sławek Jaskułke. Šiais metais Włodek Pawlik laimėjo pirmą istorijoje „Grammy“ apdovanojimą lenkų džiazininkui. Renesansą išgyvena folkloras su šiuolaikiškumo priemaiša.

    Lenkija gali pasiūlyti daugybę muzikos festivalių, pradedant nuo renginių, skirtų aukščiausio pasaulinio lygio žinovams, pvz., kas penkerius metus organizuojamas Chopino konkursas, Beethoveno festivalis Varšuvoje, Wratislavia Cantans, Sacrum Profanum Krokuvoje, Varšuvos ruduo su šiuolaikinių kompozitorių repertuaru. Muzika, panašiai kaip ir kitos meno sritys, išėjo į viešąją erdvę. Lenkija siūlo daugybę įvairių muzikos žanrų festivalių, nuo džiazo, alternatyviosios muzikos iki popmuzikos. Prie svarbiausių muzikos festivalių reikėtų priskirti „Open'er“ Gdynėje, „Sustojimas Woodstock“, vykstantį kasmet ir jungiantį daugybę muzikinės kultūros krypčių, bei Sopoto festivalį.

     

     

    Lenkų kultūros populiarinimas

    Plati kultūrinių įvykių, vykstančių ištisus metus, pasiūla yra svarbus veiksnys pritraukti pasaulio menininkus ir plačiąją publiką. Stebint kultūrinių įvykių Lenkijoje žemėlapį, įspūdingą šiuolaikinę kultūrinę infrastruktūrą, lenkų menininkų pasiekimus ir pripažinimą pasaulyje bei pritraukimo į Lenkiją žymių kultūros pasaulio asmenybių fenomeną, būtina konstatuoti, kad Lenkija užima svarbią vietą Europos ir pasaulio kultūriniame žemėlapyje. Prie to prisideda ne tik labai aktyvi ambasadų ir Lenkijos institutų pasaulyje veikla, populiarinant lenkų kultūrą pasaulyje, bet ir šiam tikslui įkurto Adomo Mickevičiaus instituto, kuris 2001–2013 metais suorganizavo keturis tūkstančius renginių, kuriuose dalyvavo 40 milijonų žmonių  trijuose žemynuose.

     

     

    Gamta ir aplinkosauga

     

     

    Lenkija laikoma viena gražiausių šalių Europoje, jos kraštovaizdis labai įvairus: nuo aukštų kalnų iki Baltijos jūros pakrantės. Lenkijos valdžia nuolat didina išlaidas aplinkos apsaugai ir įgyvendina plataus masto ekologinę politiką. Dėl šių daugiamečių veiksmų 23-uose  Lenkijos nacionaliniuose parkuose pavyko ne tik išsaugoti, bet ir padidinti populiaciją tokių nykstančių, o kai kur pasaulyje jau ir išnykusių, rūšių kaip stumbras, lūšis ar briedis. Prie didžiausių pasiekimų priskiriamas stumbro, didžiausio laukinio gyvūno Europoje, populiacijos  atnaujinimas rytinėje Lenkijos dalyje, Belovežo girioje. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad   šio parko teritorijoje pavyko išsaugoti natūralių miškų plotus, taip pat 650 metų senumo, žmogaus nepaliestus ąžuolus. Didelis dėmesys taip pat skiriamas vandenų apsaugai. Būtent Lenkijoje nuo 2000 m. įgyvendinamas brangiausias Europoje ekologinis projektas, kurio rezultatas yra penkis kartus mažesnis neišvalytų nutekamųjų vandenų lygis.

     

     

    Sportas

    Lenkai – tai tauta mylinti sportą. Sporto dvasia visada lydėjo lenkų tautą, o komunizmo laikais padėjo priešintis sistemai ir ją sugriauti. Per 25 metus pasikeitė valstybės požiūris – dabar valstybė žymiai daugiau lėšų skiria sporto vystymui, investuodama į sporto infrastruktūrą bei skirdama stipendijas talentingiems sportininkams. Svarbiausias sporto infrastruktūros klestėjimo pavyzdys yra futbolo stadionai. Kai 2012 m. Lenkija kartu su Ukraina organizavo Europos futbolo čempionatą, Lenkijoje buvo pastatyti ne tik keturi  modernūs, aukščiausios klasės futbolo stadionai, bet ir 2604 treniruočių stadionai „Orlik“. Be abejo, tai padės ugdyti naują gabių futbolininkų kartą, tokius sportininkus kaip pasaulyje puikai žinomi Robert Lewandowski, Jakub Błaszczykowski ir kiti.

     

     

    Infrastruktūros ir treniruočių sąlygų gerinimas užtikrina gerus sporto rezultatus. Pastaruoju dešimtmečiu daugybę laimėjimų šventė lenkų šuolininkai su slidėmis su garsiuoju šuolininku su slidėmis Adamu Małyszu ir šiuometiniais olimpiados Sočyje medalininkais Kamiliu Stochu, Piotru Żyła ir Janu Ziobro priešakyje.

    Lenkų slidžių sporto pasididžiavimas yra Justyna Kowalczyk, slidininkė, daugelio čempionatų, taip pat ir šių metų olimpiados Sočyje aukso medalininkė.

    Lenkija užima priešakines pozicijas lauko teniso, plaukiojimo, automobilių ralių, tinklinio, rankinio ir kitose sporto srityse – jos vardą garsina prestižines sporto varžybas laimintys sportininkai, tokie sportininkai kaip Agnieszka Radwańska, Otylia Jędrzejczak, Paweł Korzeniowski, Robert Kubica, Jerzy Janowicz.

    Lenkijoje organizuojami tokie svarbūs tarptautiniai sporto renginiai kaip Europos futbolo čempionatas – EURO 2012, kasmetinės Pasaulio taurės šuolių su slidėmis varžybos Zakopanėje, Europos vyrų tinklinio čempionatas 2013 m. (kartu su Danija), Pasaulio vyrų tinklinio čempionatas 2014 m., Europos rankinio čempionatas 2016 m., kasmetinis „Tour de Pologne“  bei daugybė maratonų Lenkijos miestuose (Krokuvoje, Varšuvoje ir kt.), kurie tampa vis populiaresni ir tarp užsienio svečių. Šalies prie Vyslos pasididžiavimas taip pat yra Speedway Ekstraliga, kuri laikoma geriausia pasaulyje. Be prestižinių renginių, Lenkijoje organizuojama labai daug rungtynių ir sporto renginių mėgėjams: nuo rekreacinių iki ekstremalių, todėl judėjimas tapo sveiko poilsio, pramogos forma ir laisvalaikio su šeima bei pažįstamais būdu.

     

     

    Labai svarbi lenkų sporto sudedamoji dalis yra lenkų parolimpiečių pasiekimai, šie sportininkai  devyniose parolimpinėse žaidynėse laimėjo 237 aukso, 215 sidabro ir 174 bronzos medalius. Tai didžiulis likimo nuskriaustų žmonių, pasiryžusių įgyvendinti savo svajones, žygdarbis, nešantis Lenkijai šlovę.

    Atskira sritis yra lenkų alpinistai, įveikiantys Himalajus. Pakanka  prisiminti, kad 10 iš 12 pirmų pasaulio įkopimų į 8 tūkstančių metrų viršukalnę žiemos metu priklauso lenkams. Gerai įsišaknijusi tradicija, pradėta Jerzy Kukułkos ar Wandos Rutkiewicz, iki šių dienų palaikoma į Himalajus kopiančių ir taip Lenkiją garsinančių alpinistų, tokių kaip Leszek Cichy bei Krzysztof Wielicki.

     

    Virtuvė

    Praėjus 25 metams po santvarkos transformacijos taip pat galime kalbėti apie lenkų virtuvės renesansą. Lenkai, kurie permainų pradžioje rinkosi Vakarų virtuvės patiekalus, dabar iš naujo atranda vietinių patiekalų skonį. Per amžius lenkų patiekalai sugebėjo sujungti savyje šalyje gyvenančių tautinių mažumų ir kaimyninių šalių – Vokietijos, Ukrainos, Lietuvos – įtaką. Tradicijų, sumanymų ir kokybės persipynimas leidžia kurti puikius, įkvepiančius šiuolaikinės lenkų virtuvės  patiekalus.

    Nauja lenkų virėjų karta naujai interpretuoja tradicinius lenkų patiekalus – koldūnus, kukulius, balandėlius, totorišką bifšteksą, antį, žuvies patiekalus. Pavyzdžiui, virėjas Andrzej Zamoyski pavadinimu „kashi“ užpatentavo lenkišką populiaraus sušio variantą, vietoj tradicinių ryžių panaudodamas įvairias kruopas.

    Be to, Lenkija turi 36 regioninius skanėstus, saugomus ES teisės (Protected Designation of Origin, Protected Geographical Indication, Traditional Speciality Guaranteed). Pavyzdžiui oscypek – puikus rūkytas sūris iš avies pieno, gaminamas Pietų Lenkijoje (pirmą kartą šis produktas paminėtas 1416 m.). Poznanė garsėja savo šv. Martyno raguoliais, kurie tradiciškai valgomi šv. Martyno dieną, t. y. lapkričio 11 d. Kabanosas – ilga, labai plona vytinta dešra labai populiari visoje šalyje, tai puikus papildomas patiekalas ir užkandis. Taip pat saugomos keturios midų rūšys – Półtorak, Dwójniak, Trójniak ir CzwórniakJau X amžiuje Ispanijos diplomatai gyrė šiuos puikius lenkų gėrimus.

     

     

    Print Print Share: