close

  • Būti ištikimam savo Tėvynei - Lenkijos Respublikai

     

  • BENDRADARBIAVIMO SUTARTIS

  • LIETUVOS RESPUBLIKOS IR LENKIJOS RESPUBLIKOS DRAUGIŠKŲ SANTYKIŲ IR GERO KAIMYNINIO BENDRADARBIAVIMO SUTARTIS

    Lietuvos Respublika ir Lenkijos Respublika, toliau vadinamos Susitariančiosiomis Šalimis:

    - vadovaudamosios Jungtinių Tautų Įstatų, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos Baigiamojo   Akto,   Paryžiaus Chartijos  Naujajai  Europai bei Europos daugiašalio bendradarbiavimo dokumentų tikslais ir principais,

    -  siekdamos   įnešti  savo   indėlį  į   Europos  valstybių integracijos procesą  ir suvokdamos savo interesų bei atsakomybės už taiką,  saugumą, santarvę  ir bendradarbiavimą  demokratinėje, laisvoje ir gerbiančioje žmogaus teises Europoje bendrumą,

    -  vertindamos   Lietuvos  ir   Lenkijos  santykių   reikšmę bendradarbiavimui Vidurio  Europoje, Baltijos  regione ir  visame Europos žemyne bei pareikšdamos ryžtą bendradarbiauti dvišaliuose santykiuose ir  tarptautinėse organizacijose  bei  institucijose, taip pat  siekdamos plėtoti visapusišką bendradarbiavimą Baltijos regione,

    - atsimindamos  sudėtingą abiejų tautų istoriją bei ilgaamžį lietuvių ir  lenkų artumą  ir atsižvelgdamos  į  galimybę  abiems tautoms vertinti bendrą abiejų valstybių istoriją skirtingai,

    - akcentuodamos,  kad gerų ir blogų mūsų valstybių istorijos puslapių  suvokimas   turi  pasitarnauti   tarpusavio   supratimo įtvirtinimui  tarp  lietuvių  ir  lenkų  tautų  besivienijančioje demokratinėje Europoje,

    -  reikšdamos   apgailestavimą  dėl  konfliktų  tarp  abiejų valstybių po  I Pasaulinio karo, kai po ilgos nelaisvės lietuviai ir  lenkai   ėmėsi  kurti   naują,  nepriklausomą  gyvenimą,  bei smerkdamos  smurto  naudojimą,  buvusį  abiejų  tautų  tarpusavio santykiuose,

    - apgailestaudamos  dėl  tragedijų  ir  didžiulių  netekčių, kurios ištiko  abi  mūsų  tautas  dėl  XX  amžiaus  totalitarinių sistemų,

    -   iškilmingai   abipusiai   patvirtindamos   viena   kitos dabartinių  teritorijų   su  sostinėmis   Vilniumi   ir   Varšuva vientisumą  dabar   ir  ateityje,  nepriklausomai  nuo  jų  sienų formavimosi proceso praeityje,

    - atsižvelgdamos  į tai,  kad  nuo  amžių  abiejų  valstybių teritorijose  gyvenantys  lietuviai  ir  lenkai  įnešė  ir  įneša nekintančias vertybes į abiejų tautų ir valstybių kultūrą bei yra įdėję esminį indėlį į Europos kultūros vystymą,

    -  suprasdamos,   kad  abiejų   valstybių   nepriklausomybės atgavimas įpareigoja mus drąsiai mąstyti apie ateitį,

    - siekdamos visapusiškai vystyti savo santykius ir draugišką bendradarbiavimą, pagrįstą geros kaimynystės principu,

    s u s i t a r ė :

    1 Straipsnis

    Susitariančiosios  Šalys   kurs  savo  santykius  tarpusavio pagarbos,  pasitikėjimo,  lygiateisiškumo  ir  geros  kaimynystės dvasia, teikdamos  pirmenybę tarptautinei teisei, o ypač pagarbos suverenumo, sienų  neliečiamumo, ginkluotos agresijos uždraudimo, teritorinio vientisumo,  nesikišimo į  vidaus  reikalus,  žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių paisymo principams.

    2 Straipsnis

    1. Susitariančiosios  Šalys pripažįsta nepažeidžiama esančią tarp jų  ir teritorijoje pažymėtą sieną ir abipusiai įsipareigoja besąlygiškai gerbti jų suverenumą ir teritorinį vientisumą.

    2.  Šalys   patvirtina,  kad   neturi  viena   kitai   jokių teritorinių pretenzijų,  o  taip  pat  nereikš  tokių  pretenzijų ateityje.

    3 Straipsnis

    1. Remdamosios Jungtinių Tautų Įstatais bei atitinkamais Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos dokumentais, Susitariančiosios Šalys įsipareigoja tarpusavio ginčus spręsti tik taikiomis priemonėmis ir patvirtina,   kad   tarpusavio santykiuose susilaikys nuo jėgos naudojimo bei nuo grasinimo ją panaudoti.

    2. Nė viena iš Šalių neleis, kad iš jos teritorijos trečioji valstybė ar trečiosios valstybės  įvykdytų agresijos  aktą prieš kitą Susitariančiąją Šalį.

    3. Kiekviena iš Šalių garantuoja, kad jos ginkluotųjų pajėgų veikla jos teritorijoje atitiks Jungtinių Tautų Įstatus, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos Baigiamąjį Aktą, Paryžiaus Chartiją Naujajai Europai bei kitus Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos dokumentus.

    4 Straipsnis

    1. Vadovaudamosios atitinkamomis Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos dokumentų nuostatomis, Susitariančiosios Šalys  bendradarbiaus, siekdamos  išsaugoti  ir stiprinti saugumą Europos žemyne.

    2.  Šalys imsis įgyvendinti bendras Europoje priimtas priemones saugumui ir pasitikėjimui stiprinti.  Esant  reikalui Šalys susitars dėl papildomų šio pobūdžio priemonių.

    3.  Šalys  skirs  ypatingą  dėmesį  saugumui  stiprinti  bei pasitikėjimo priemonėms Baltijos jūros regione.

    5 Straipsnis

    1. Susitariančiosios  Šalys aktyviai rems  branduolinio, cheminio ir  biologinio nusiginklavimo  procesą. Šalys  mano, kad ginkluotės sumažinimas  iki gynybai pakankamo lygio, o taip pat Sutarties dėl  įprastinių ginkluotųjų  pajėgų Europoje  vykdymas įtvirtins stabilumą ir saugumą Europoje.

    2. Remdamosios  Sutartimi  dėl Branduolinio ginklo neplatinimo, Šalys bendradarbiaus, siekdamos  užkirsti kelią šio ginklo platinimui pasaulyje, o ypač Rytų ir Vidurio Europoje.

    3. Šalys imsis priemonių, siekdamos užtikrinti prekių ir technologijų, kurios tarnauja taikiems tikslams, bet gali būti panaudotos ginklų,  išvardintų šio straipsnio 1 ir 2 punktuose, gamybai, eksporto kontrolę.

    4. Šalys savo santykius karybos srityje grįs atskirais susitarimais.

    6 Straipsnis

    1. Kilus ginčui ar susidarius situacijai, kuri vienos iš Susitariančiųjų Šalių nuomone gali kelti ar kelia grėsmę taikos ir saugumo pasaulyje palaikymui, arba pažeidžia tarptautinę taiką ir saugumą, o ypač, kai šis ginčas ar situacija turi įtakos abiems Šalims, Susitariančiosios  Šalys nedelsdamos surengs atitinkamas konsultacijas, siekdamos surasti galimus būdus konfliktui ar  susidariusiai situacijai  sureguliuoti, remiantis Jungtinių Tautų įstatais.

    2. Tuo atveju, jei trečioji valstybė arba trečiosios valstybės įvykdytų ginkluotą užpuolimą prieš vieną iš Šalių, kita Šalis įsipareigoja neteikti tokiai valstybei arba valstybėms jokios pagalbos  ar  paramos per visą ginkluoto konflikto laikotarpį ir stengsis padėti šį konfliktą sureguliuoti, laikydamasi Jungtinių Tautų Įstatų bei Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos dokumentų.

    7 Straipsnis

    Dalyvaudamos Baltijos Jūros Šalių Tarybos ir kitų Baltijos jūros regiono organizacijų bei  institucijų veikloje, Susitariančiosios Šalys kurs palankias sąlygas bendradarbiavimo ir geros kaimynystės šioje Europos dalyje plėtojimui.

    8 Straipsnis

    1.  Susitariančiosios  Šalys  plėtos  reguliarius  valstybės įstaigų ir institucijų kontaktus. Šalys taipogi sudarys palankias sąlygas tarpparlamentinio bendradarbiavimo vystymui.

    2. Valstybių  bei vyriausybių  vadovų susitikimai  paprastai bus rengiami  kartą per  metus, taip  pat kiekvienu  kitu  atveju Šalims susitarus.

    3. Užsienio reikalų ministrai reguliariai konsultuosis klausimais, dominančiais abi Šalis.

    4. Esant reikalui Šalys abipusiu susitarimu  gali įsteigti dvišales komisijas abi Šalis dominantiems klausimams spręsti.

    9 Straipsnis

    1. Susitariančiosios Šalys  skatins abipusiai  naudingą ekonominį, įskaitant  ir  prekybinį,  bendradarbiavimą,  pagrįstą rinkos principais,  ir sudarys tokiam bendradarbiavimui palankias sąlygas, atsižvelgiant į investicijų, technologijų, patentinių ir autorinių teisių  apsaugą, bei  teisiškai  sureguliuos  kapitalo, darbo jėgos, prekių ir paslaugų apykaitą.

    2. Šalys rems valstybinių ir privačių įmonių bei kitų ūkinių subjektų bendradarbiavimo  plėtojimą, o ypač Lietuvos ir Lenkijos įmonių   investicinės    bei   kapitalo kooperacijos vystymą, išnaudodamos  visas   galimas  skatinimo  priemones.  Ypatingas dėmesys bus skiriamas mažų ir vidutinių įmonių bendradarbiavimui.

    3. Šalys  keisis patyrimu  ir teiks  viena kitai  mokymo bei kitokią pagalbą, kuriant ir tobulinant rinkos ekonomiką.

    4. Šalys  vystys bei sudarys palankias sąlygas moksliniam ir techniniam abiejų  Valstybių bendradarbiavimui taikiais tikslais, pagrįstam  lygiateisiškumo  ir  abipusės  naudos  principais  bei atsižvelgiant į šiuolaikinio mokslo ir technikos galimybes.

    10 Straipsnis

    1. Susitariančiosios  Šalys teikia  didelę reikšmę abipusiai naudingam   bendradarbiavimui tarp valsčių, miestų, kitų administracinių - teritorinių vienetų  ir  regionų,  ypač  pasienio teritorijose. Šalys  šalins kliūtis  tokiam bendradarbiavimui  ir rems  jį   visose  srityse   ir   dvišaliuose   santykiuose,   ir dalyvaudamos Baltijos  Jūros Šalių  Tarybos bei  Baltijos  Miestų Sąjungos veikloje.

    2. Plėtodamos  1 punkte  minimą bendradarbiavimą, Šalys visų pirma vadovausis  atitinkamomis  Europos  Tarybos  konvencijomis. Šalys sieks  įtraukti šį  bendradarbiavimą į  atitinkamų  Europos institucijų veiklą.

    3.  Šalys   įsteigs   bendrą   dvišalę   komisiją   pasienio bendradarbiavimo   klausimams.   Šiuo   tikslu   bus   pasirašyta atitinkama sutartis.

    4.  Šalys padidins sienos perėjimo punktų  skaičių, modernizuos esančius punktus bei  privažiavimo kelius iki jų bei imsis pastangų  pagerinti ir pagreitinti muitinių  bei  pasienio tikrinimo procedūras bei toliau  vystyti atitinkamų administracinių organų bendradarbiavimą.

    5. Šalys  pritaria tam,  kad Europos  valstybių integracijos vystymosi sąlygomis  būtina derinti  atskirų  valstybių  politiką infrastruktūros  planavimo   srityje,  ypač  tarp  besiribojančių kaimyninių valstybių.

    11 Straipsnis

    1.  Susitariančiosios   Šalys  bendradarbiaus   tobulindamos tarpusavio  ir tranzitinį  susisiekimą  bei  su  juo  susijusią infrastruktūrą visose transporto srityse, taip pat transportavimą vamzdynais ir energetinėmis linijomis.

    2. Šalys  imsis priemonių  telekomunikaciniams ryšiams, ypač telefono,  telekso  ir  elektroninio  duomenų  perdavimo  ryšiams modernizuoti bei tobulinti.

    3. Šalys rems bendradarbiavimą transporto ir susisiekimo srityse Europoje  ir  kitose  pasaulio  vietose.  Atitinkamos  jų institucijos   sudarys    atskiras   sutartis    šiose   srityse, atitinkančias tarptautinius standartus ir normas.

    12 Straipsnis

    1. Susitariančiosios  Šalys bendradarbiaus aplinkos apsaugos bei gamtinių  išteklių racionalaus panaudojimo srityse, siekdamos užtikrinti abipusį  ir ilgalaikį ekologinį saugumą. Šalys plėtos, rems ir  sudarys sąlygas  pagerinti ir  išsaugoti gerą  aplinkos, ypač vandenų,  oro, dirvos,  miškų būklę,  apsaugoti gyvūniją bei augmeniją,  ypač   pasienio  rajonuose.   Šalys  naudos  apsaugos priemones, siekdamos  išvengti aplinkos  teršimo per  sieną, ypač cheminėmis   ir    radioaktyviomis   medžiagomis,   ir   stengsis veiksmingai  taršą   apriboti  bei   likviduoti.  Jos   taip  pat bendradarbiaus naudojant ir plečiant ekologiškai švarią gamybą ir technologijas.

    2.  Šalys  perspės  viena  kitą  apie  galimą  kitos  Šalies aplinkos  užteršimą,   ir  veiks  bendrai  bei  teiks  tarpusavio pagalbą, siekdamos  išvengti ekologinių  pavojų pasienio  srityse bei juos likviduoti.

    3. Šalys dalyvaus kuriant  koordinuotą bendradarbiavimą  ir aplinkos apsaugos strategiją regione, Europoje ir pasaulyje.

    4.  Atitinkamos abiejų Šalių institucijos, remdamosios tarptautiniais  standartais, sudarys atskiras sutartis dėl ekologinio saugumo ir bendradarbiavimo.

    13 Straipsnis

    1. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja laikytis tarptautinių  tautinių   mažumų  teisių   apsaugos  principų   ir standartų, apibrėžtų  Visuotinėje Žmogaus  Teisių  Deklaracijoje, Tarptautiniuose Žmogaus  Teisių Paktuose,  atitinkamuose  Europos Saugumo ir  Bendradarbiavimo Konferencijos  dokumentuose, o  taip pat  Europos  žmogaus  Teisių  ir  Pagrindinių  Laisvių  Apsaugos Konvencijoje  bei  jos  Papildomuose  Protokoluose,  kuriuos  yra priėmusios abi Šalys.

    2. Asmenys, priklausantys lietuvių tautinei mažumai Lenkijos Respublikoje, tai yra asmenys, turintys Lenkijos pilietybę, kurie yra  lietuvių  kilmės  arba  priskiria  save  lietuvių  tautybei, kultūrai ir  tradicijoms bei  laiko lietuvių  kalbą savo  gimtąja kalba, o  taip pat  asmenys, priklausantys lenkų tautinei mažumai Lietuvos  Respublikoje, tai  yra   asmenys, turintys  Lietuvos pilietybę, kurie  yra lenkų  kilmės arba priskiria  save  lenkų tautybei, kultūrai  ir tradicijoms  bei laiko  lenkų  kalbą savo gimtąja kalba, turi teisę individualiai arba kartu su kitais savo grupės nariais  laisvai reikšti, saugoti ir plėtoti savo tautinį, kultūrinį, kalbinį bei religinį tapatumą be jokios diskriminacijos ir visiškos lygybės prieš įstatymus sąlygomis.

    3. Šalys  patvirtina, kad  priklausymas tautinei mažumai yra asmens individualaus pasirinkimo reikalas, negalintis sukelti jam jokių neigiamų pasekmių.

    Niekas negali  būti verčiamas  įrodinėti savo tautybę ar jos atsižadėti.

    14 Straipsnis

    Susitariančiosios Šalys  pareiškia, kad  asmenys, išvardinti 13 straipsnio 2 punkte, taip pat turi teisę:

    - laisvai  vartoti tautinės  mažumos  kalbą  asmeniniame  ir viešajame gyvenime;

    - kad jiems būtų prieinama informacija ta kalba, galimybė ją platinti ir  keistis ja  bei  turėti  savo  masinės  informacijos priemones;

    - mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos;

    - vadovaujantis  valstybės įstatymais  ir kitais  teisiniais aktais, steigti  ir išlaikyti savo institucijas, organizacijas ar draugijas, ypač  kultūrines, religines ir švietimo, taip pat visų lygių mokyklas,  kurios gali  siekti  savanoriškų  finansinių  ar kitokių dotacijų  šalyje ir  iš  užsienio,  taipogi  visuomeninės paramos,    bei     dalyvauti    nevalstybinėse     tarptautinėse organizacijose;

    - išpažinti  ir praktikuoti  savo religiją,  taip pat gauti, turėti  ir  naudotis  religine  medžiaga  bei  vykdyti  religinio švietimo veiklą tautinės mažumos kalba,

    - užmegzti  ir palaikyti  netrukdomus  tarpusavio  kontaktus savo  šalies  ribose,  taip  pat  kontaktus  per  sieną  su  kitų valstybių piliečiais, su kuriais juos sieja bendra tautinė kilmė;

    - vartoti  savo vardus  ir pavardes  pagal tautinės  mažumos kalbos skambesį.  Detalios pavardžių rašymo normos bus nustatytos specialioje sutartyje;

    - dalyvauti  viešajame gyvenime betarpiškai arba per laisvai išrinktus atstovus  valstybinės ir vietinės valdžios lygyje, taip pat lygiateisiškai su kitais piliečiais būti viešojoje tarnyboje.

    15 Straipsnis

    1. Susitariančiosios Šalys savo teritorijoje saugos tautinį, kultūrinį, kalbinį  ir religinį 13 straipsnio 2 punkte išvardintų asmenų tapatumą ir sudarys sąlygas jam plėtoti.

    2. Šalys taip pat:

    - nustatys  tautinių mažumų  kalbų vartojimą savo įstaigose, ypatingai tuose  administraciniuose - teritoriniuose vienetuose, kuriuose didelę dalį gyventojų sudaro tautinė mažuma;

    -  užtikrins, kad tautinėms mažumoms  būtų prieinamos viešosios masinės informacijos priemonės;

    - užtikrins  reikiamas galimybes mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos  kalbos ikimokyklinėse  įstaigose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose;

    - imsis būtinų priemonių, susijusių  su tautinių mažumų savitumo apsauga po atitinkamų konsultacijų, įskaitant kontaktus su grupių, išvardintų 13 straipsnio 2 punkte, organizacijomis ir draugijomis;

    - atsižvelgs  į 13  straipsnio 2  punkte  išvardintų  grupių istoriją  ir   kultūrą, dėstant  istoriją  ir  kultūrą  švietimo įstaigose;

    - susilaikys  nuo bet kokių veiksmų, galinčių sukelti asmenų, priklausančių tautinėms  mažumoms, asimiliaciją prieš jų valią, o taip pat, vadovaudamosios tarptautiniais standartais,  nesiims veiksmų, kurie sukeltų tautinius pokyčius teritorijose, kuriose gyvena tautinės mažumos.

    16 Straipsnis

    1. Nė  viena iš  nuostatų, numatytų  14 straipsnyje,  negali būti interpretuojama  kaip  duodanti  teisę  vykdyti  kokią  nors veiklą  ar   atlikti  kokius   nors  veiksmus,  prieštaraujančius Jungtinių Tautų  Įstatams ir tarptautinės teisės principams, ypač valstybių teritorinio  vientisumo principui,  o taip  pat Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos dokumentams.

    2. Kiekvienas asmuo, priklausantis lietuvių tautinei mažumai Lenkijos  Respublikoje ir lenkų tautinei mažumai Lietuvos Respublikoje, privalo  būti, kaip ir kiekvienas pilietis, lojalus valstybei, kurioje jis gyvena,  ir  vadovautis jos įstatymuose numatytomis pareigomis.

    17 Straipsnis

    Susitariančiosios Šalys garantuoja asmenims, nuolat gyvenantiems jų teritorijose, bet turintiems kitos Šalies pilietybę, visas žmogaus teises, kurios suteikiamos tokiems asmenims pagal visuotinai pripažintus principus ir detalias tarptautinės teisės normas bei valstybės, kurioje šie asmenys nuolat gyvena, įstatymus.

    18 Straipsnis

    1. Susitariančiosios Šalys ypač globos esančias jų teritorijose kultūrinės vietas ir vertybes, liudijančias apie kitos Šalies istorinius įvykius bei kultūros ir mokslo pasiekimus ir tradicijas,  bei  imsis  veiklos, siekdamos jas  įtraukti į kultūros vyksmą  bei užtikrinti  deramą teisinę, materialinę  ir kitą apsaugą, ir užtikrins, kad jos būtų laisvai ir nevaržomai pasiekiamos, taip  pat ir tais atvejais, kai rūpinimasis tuo nėra valstybės kompetencijoje.

    2. Šalys imsis priemonių,  siekdamos rasti, nustatyti ir grąžinti kultūros vertybes, kurios buvo išvežtos iš kitos šalies teritorijos, pažeidžiant tarptautines normas.

    3. Šalys paskirs šalių Vyriausybių įgaliotinius, siekiant realizuoti uždavinius, apibrėžtus 1 ir 2 punktuose.

    19 Straipsnis

    1. Susitariančiosios  Šalys imsis  veiklos, siekdamos plėsti bendradarbiavimą  tarp  įvairaus  pobūdžio  mokyklų  ir  aukštųjų mokyklų bei  mokslinių institutų,  taip pat  mokinių, studentų ir stipendiatų mainus.

    2.  Šalys  pripažins  studijų  periodus  ir  įvairaus  lygio mokyklų bei aukštųjų mokyklų diplomus bei mokslinius laipsnius.

    20 Straipsnis

    1. Susitariančiosios Šalys patvirtina esančios pasirengusios sudaryti galimybę,  kad visiems  suinteresuotiems  asmenims  būtų prieinama kitos  Šalies kalba  bei kultūra,  ir rems  atitinkamas valstybines bei privačias iniciatyvas bei institucijas.

    2.  Šalys  rems kitos Šalies literatūros populiarinimą originalo kalba ir vertimais.

    3. Šalys pasisako už  tai, kad  būtų išplėstos galimybės mokytis kitos Šalies kalbą mokyklose, aukštosiose mokyklose bei kitose  švietimo  institucijose. Be to, jos stengsis plėtoti lituanistines bei polonistines studijas kitos Šalies aukštosiose mokyklose.

    4.  Šalys  bendradarbiaus,  komandiruodamos  didaktinius  ir mokslinius darbuotojus  mokymo ir  profesinio tobulinimo tikslais bei sudarydamos galimybę tarpusavio mokslinei pagalbai.

    5. Šalys rems bendrų komisijų mokyklinių vadovėlių reikalams veiklą.

    21 Straipsnis

    1. Kiekviena  iš  Susitariančiųjų  Šalių  sieks  palengvinti kitos  Šalies   spaudos,  knygų   ir  audiovizualinių   priemonių platinimą. Šalys  plėtos bendradarbiavimą  radijo ir  televizijos srityse, taip  pat tarp  spaudos agentūrų,  tuo prisidėdamos prie objektyvaus ir  išsamaus informavimo apie abiejų Šalių visuomenių gyvenimą. Detalios  šio bendradarbiavimo  sąlygos bus  apibrėžtos atskirose sutartyse.

    2.  Siekdamos   populiarinti  savo   tautos  laimėjimus  bei pasiekimus kultūros, mokslo ir švietimo srityse, o taip pat remti bendradarbiavimą  šiose   srityse,  Šalys   įsteigs  kultūros  ir informacijos centrus,  atitinkamai Lietuvos Lenkijoje ir Lenkijos Lietuvoje.

    3. Šalys  padės plėtoti  abiejų Šalių piliečių kontaktus bei bendradarbiavimą  tarp   visuomeninių   organizacijų,   politinių partijų,   profesinių    sąjungų,    bažnyčios    ir    religinių susivienijimų, sporto  organizacijų, fondų  bei kitų visuomeninių organizacijų ir susivienijimų.

    4. Atsižvelgdamos  į ypatingą  jaunimo  vaidmenį  formuojant tarpusavio santykius  bei sutarimą  tarp abiejų  valstybių tautų, Lietuvos  Respublikos ir Lenkijos Respublikos vyriausybės pasirašys sutartį dėl bendradarbiavimo ir keitimosi jaunimo grupėmis.

    22 Straipsnis

    1. Susitariančiosios Šalys rems visokeriopą bendradarbiavimą sveikatos  apsaugos ir sanitarinės higienos sferose, ypač civilizacijos ir užkrečiamų ligų profilaktikos bei jų likvidavimo srityse.

    2. Šalys sieks bendradarbiauti darbo santykių, draudimo ir socialinės apsaugos srityse.

    23 Straipsnis

    1. Kiekviena  iš Susitariančiųjų  Šalių įsipareigoja saugoti bei suteikti teisinę apsaugą ir prižiūrėti, remiantis tarptautine teise  ir  tautiniais  bei  religiniais  papročiais,  karines  ir civilines  kapines,   kapus,  laidojimo   vietas  kartu  su  jose esančiais paminklais ir kitas atminties vietas ir objektus, dabar esančius ar  būsiančius atrastus ateityje jos teritorijoje, kurie yra kitos Šalies piliečių pagarbos ir atminties objektai.

    2. Abiejų  Šalių piliečiai  galės  nekliudomai  lankyti  bei prižiūrėti kapus,  kapines ir  tautiečių laidojimo  bei atminties vietas, kurios yra kitos Šalies teritorijoje.

    3. Šalys  bendradarbiaus nustatant  ir  registruojant  kitos Šalies piliečių laidojimo vietas savo teritorijoje.

    24 Straipsnis

    1. Susitariančiosios Šalys atskiromis  sutartimis sudarys sąlygas teisiniam bendradarbiavimui civilinėse, šeimyninėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose.

    2. Šalys bendradarbiaus, siekdamos užkirsti kelią organizuotam nusikalstamumui, terorizmui, ekonominiams nusikaltimams, nelegaliai prekybai narkotikais ir ginklais  bei nelegaliai prekybai meno kūriniais, civilinės laivybos  ir  oro susisiekimo saugumo pažeidimams, suklastotų atsiskaitymo priemonių  gamybai   ir  vartojimui, o  taip pat nelegaliai migracijai.

    25 Straipsnis

    Ši Sutartis nepažeidžia teisių ir pareigų, apibrėžtų dvišalėse ir daugiašalėse sutartyse, kurias kiekviena iš Susitariančiųjų Šalių sudarė su kitomis valstybėmis.

    26 Straipsnis

    Ši Sutartis  bus įregistruota  Jungtinių Tautų Organizacijos Sekretoriate, remiantis Jungtinių Tautų Įstatų 102 straipsniu.

    27 Straipsnis

    1. Ši  Sutartis  turi  būti  ratifikuota  ir  įsigalios  nuo pasikeitimo ratifikaciniais dokumentais dienos.

    2. Ši  Sutartis sudaroma  15 metų  laikotarpiui. Po  to  jos galiojimas automatiškai  pratęsiamas penkerių metų laikotarpiams, jei viena  iš Šalių  nenutrauks jos  notifikavimo būdu  ne vėliau kaip  prieš   metus  iki   eilinio  Sutarties  galiojimo  termino pabaigos.

    Sutartis sudaryta  Vilniuje 1994  m. balandžio  26 d.  dviem egzemplioriais, kiekvienas lietuvių ir lenkų kalbomis, ir abu šie tekstai turi vienodą galią.

    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                 LENKIJOS RESPUBLIKOS VARDU

    Print Print Share: